NAMING PRACTICES AND CULTURAL PERCEPTIONS OF SWASTIKA ORNAMENTS IN LATVIA AND LITHUANIA

Authors

  • Mg. art. Sindija Anča University of Latvia, Latvia

DOI:

https://doi.org/10.55877/cc.vol31.604

Keywords:

Baltic languages, corpus linguistics, semiotics, emic and etic research, cultural identity

Abstract

A symbol’s name, being an important part of the symbol itself, can be crucial in establishing the context. The swastika is a globally recognised yet ambivalent symbol appearing in various cultural contexts. In Latvian, the symbol is commonly known as ugunskrusts (“Firecross”), which helps to distance it from associations with Nazi ideology. Alongside ugunskrusts, numerous other names such as Pērkona krusts (“Thunder Cross”), Laimas krusts (“Laima’s Cross”), Laimes krusts (“Cross of Luck”), and others, reinforce the perception of the swastika as a locally significant and benevolent cultural ornament. However, in Lithuania the ornament is mostly called svastika and is generally viewed more negatively, despite its frequent presence in archaeological and ethnographic contexts. This study through descriptive, comparative, semiotic, corpus analysis methods, and questionnaires examines the differences in naming conventions between Latvia and Lithuania. Additionally, the research addresses the significance of the researcher’s positionality, arguing for the necessity of an emic approach when studying culturally meaningful symbols within one’s own cultural framework, despite the inherent subjectivity this perspective can introduce.

Supporting Agencies
The research is financed by the Recovery and Resilience Facility project “Internal and External Consolidation of the University of Latvia” (No. 5.2.1.1.i.0/2/24/I/ CFLA/007)

Downloads

Download data is not yet available.

References

(anon.) (2023). Svastika. Vikipedija.lt. Available: https://lt.wikipedia.org/wiki/Svastika (viewed 31.05.2024.)

(anon.) (2023). Ugunskrusts (zīme). Vikipēdija.lv Available: https://lv.wikipedia.org/wiki/Ugunskrusts_(z%C4%ABme) (viewed 31.05.2024.)

Aberbergs, J. (1924). Latvju kapenes. Kulturas Balss Latvijas vēstures bilžu paskaidrojumi. pp. 15–18.

Anča, S. (2023). The Nomenclature of Traditional Ornaments in Latvian and Lithuanian. Sustainable Multilingualism. 23/2023, 228-247. https://doi.org/10.2478/sm-2023-0019

Basanavičius, J. (1910). Apie “tautadailę” IV-je Lietuvių Dailės parodoje. Viltis. 04.07–04.16.

Beresnevičius, G. 1992. Baltiškų simbolių dinamika. Senoves baltų simboliai. Vilnius: Academia, pp. 42–55.

Bliūjienė, A. (2000). Universalusis svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje. Liaudies kultūra. 2000/4, pp. 16–27

Brastiņš A. (1983). Par latvju tēlotāju rakstu. Labietis. 62, pp. 2045–2046. Brastiņš, A. (1978). Latviešu tēlotājs raksts. Latvju Māksla. 5, pp. 444–447. Brastiņš, A. (1961). Laima. Labietis. 21, pp. 21–25.

Brastiņš, A. (1969). Tēlotājs raksts. Labietis. 37, pp. 676–681. Brastiņš, E. (1932). Dievtuŗu cerokslis jeb teoforu katķisms. Rīga: Latvijas dievturu sadraudze. Brastiņš, E. (1923). Latviešu ornamentika. Rīga: Vālodze.

Bīne, J. (1937). Kādiem rakstiem rotāsim. Vadītājs, 2, pp. 96–103.

Buks, A. (1992). Kāda hipotēze par dažiem latviešu ornamenta un mitoloģijas saskarsmes aspektiem. Literatūra un Māksla.1992/1, p. 6.

Celms, V. (2016). Baltu dievestības pamati. Baltų religijos pagrindai. Rīga: Lauku avīze.

Celms, V. (2011). Latvju raksts un zīmes: baltu pasaules modelis, uzbūve, tēli, simbolika. Rīga: Folkloras informācijas centrs.

Dunsdorfs, E. (1982). Latvju rakstu nosaukumi. Archīvs XXII. Melburna: Pasaules brīvo latviešu apvienība, pp. 179–207.

Dzērvītis, A. (1925). Rakstu nosaukumi. Latvijas Saule. 31–33, pp. 338–339.

Dziarnovičius, A., Kviatkouskaja, A. (1999). Svastika kaip kosmologinis simbolis ir etninis požymis. Liaudies kultūra. 1999/3, pp. 49–52.

Emaitytė, E. (1996). Kosminis kiaušinis, lietuvių margutis ir svastika. Šiaurės Atėnai, 13, p. 9.

Endriukaitienė, A. (1995). Lietuviškų pirštinių ornamentas. XIX a. pabaiga-XX a. pradžia. Liaudies kultūra, 1995/1, pp. 33–40.

Eniņš, G. (1988). Ko slēpj raksti. Labietis, 76, p. 2553–2561.

Galaune, P. (1930). Lietuvių liaudies menas. Kaunas: L.U. Humanitarinių mokslų fakultetas.

Gimbutas, M. (1958). Ancient Symbolism in Lithuanian Folk Art. American Folklore Society.

Grāvītis, V. (1990). Labi aizmirstais vecais par dažām tautas rotājošā raksta zīmēm. Avots, 3, pp. 32–37.

Grīna, M., Grīns, M. (1987). Cieņu latviešu rakstiem. Labietis, 74, pp. 2460–2461. Kargaudienė, A. (1992). Nuometėliai. Liaudies kultūra, 1992/6, pp. 21–23.

Klētnieks, V. (1959). Kāšu krusti un ugunskrusti. Labietis, 20, pp. 307–308. Klētnieks, V. (1990). Senču raksti II. Rīga: Laikraksta “Daiļrade” pielikums.

Krēsliņš, U. (2005). Aktīvais nacionālisms Latvijā 1922–1934. Rīga: Latvijas vēstures institūta apgāds.

Ķenga, O. (2024). “Latvju rakstu” tradīcijas ģenēze (1869–1924). Krustpunkti: kultūras un mākslas pētījumi, 2, pp. 20–38.

Latvijas Nacionālā digitālā bibliotēka. (n.d.). Periodika.lv. Available: https://periodika.lv (viewed 10.02.2025.)

Levāne-Petrova, K., et al. (2022). Līdzsvarotais mūsdienu latviešu valodas tekstu korpuss. CLARIN-LV digital library. Available: https://korpuss.lv/id/LVK2022 (viewed 31.05.2024.)

Matulevičienė, S. (1991). Latvių ornamentikos tyrinėjimai. Liaudies kultūra, 1991/1, pp. 8–7.

Monier-Williams, M. (1899). A Sanskrit-English Dictionary (Etymologically and Philologically Arranged with Special Reference to Cognate Indo-European Languages. Oxford: Claredon Press.

Oesterdiekhoff, G.W. (2007) . Geschichte eines Symbols. Deutschlandfunk Kultur 26.01. Available: https://www.deutschlandfunkkultur.de/geschichte-eines-symbols-100.html (viewed 24.05.2024.)

Paegle, E. (1926). Uzaicinājums. Latvijas Saule, 40, p. 441.

Paegle, E. (1923). Josta ar uguns krustiem. Latvijas Saule, 10, pp. 89–93. Rozenberga, V., Zemītis, G. (1991). Senču raksti. Rīga: Latvijas Vēstures muzejs. Strausa, M. (1987). Raksti un rakstu nosaukumi. Laiks, 46, p. 5.

Sudmalis, I. (1922). Uguns krusts. Latvijas Vēstnesis, 34, p. 3.

Šimkus, Š. (2019). Amžinojo sugrįžimo simbolis. Būdas, 2019/3, 70–76.

Šmits, P. (1937). Kāšu krusts. Vēsturiski un etnogrāfiski raksti. Rīga: Valters un Rapa, pp. 52–53.

Ūdre-Lielbārde, D. (2024). The Latvian Folk Ornament and Mythology Nexus as Revival: Contested Historical Layers, Visualized Ideologies, and Commodified Creativity. [Unpublished]. https://doi.org/10.13140/RG.2.2.23241.66408

Ūdre, D. (2023). Vernacular voices and contested meanings: contemporary uses of the swastika in Latvia. Journal of Baltic Studies. https://doi.org/10.1080/01629778.2023.2248099

Ūdre, D. (2018). Ugunskrusts Latvijā strīdīga kultūras mantojuma kontekstā. Letonica, 38, pp. 123–142.

Tumėnas, V. (2015). Vietinio ir tarpkultūrinio požiūrio siejimo aktualumas svastikos šiuolaikinės sampratos tyrimuose. Tradicija ir dabartis, 10, pp. 105–124.

Tumėnas, V. (1992). Eglutės ir svastikos ornamentų simbolika Lietuvoje. Senoves baltų simboliai. Vilnius: Academia, pp. 56–65.

Vaitkevičius, V. (2020). The swastika in Lithuania: the horizon of the 13th and 14th centuries.

Archaeologia Baltica, 27, pp. 104–119.

Vytauto Didžiojo Universitetas. (1998–2016). Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. CLARIN-LT digital library. Available: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (viewed 31.05.2024.)

Zemītis, G. (2004). Ornaments un simbols Latvijas aizvēsturē. Rīga: Latvijas vēstures institūts.

Wilson, T. (1896). The Swastika: The Earliest Known Symbol, and Its Migrations: with Observations on the Migration of Certain Industries in Prehistoric Times. Washington: Government Printing Office.

Downloads

Published

30.12.2025

Issue

Section

CULTURAL HERITAGE AND ETHNOLOGY